Tai tebuvo tarpinė stotelė. Miestelis, kuriame lankiausi daugiau nei prieš 10 metų. Tiesiog išlipau iš traukinio, o kitas traukinys turėjo atvažiuoti už poros valandų.
Patraukiau gatvele statmenai geležinkelio. Norėjosi valgyti, tad paklausiau vietinių kur galėčiau rasti kavinę.
Žmogus mane klaidingai palaikė kariu, gal dėl tvarkingos aprangos, gal dėl diržo sagties. Persimetėm keliom nereikšmingom frazėm ir patraukiau toliau.
Kavinėje mane pasitiko trys žavios jaunos merginos ir kačiuko kniaukimas iš už kažkokių baldų.
Belaukiant užsakymo vėl pagalvojau apie bėgius.
Juk čia vieta, kurioje išsiskiria keliai. Vieni bėgiai veda į nerimastingą, visą laiką neprognozuojamą, karinės technikos prikimštą Rusijos eksklavą, kiti – į Lenkiją ir visą vakarų Europą.
Keista, niekada gyvenime tokių paralelių neįžvelgiau, o tik sėdėdamas čia ir žvelgdamas į bėgius.
Tūkstantis žvilgsnių į savo Tėvynę
Nes kiekvienas turi savo istoriją.
O čia tiesiog paprasčiausias komentaras, irgi jums automatiškai sugeneruotas. Sveikiname su pirmuoju įrašu, tikimės, kad greitai atsiras naujų, įdomesnių 🙂